Join the new world

Sveiki, brangūs skaitytojai.

Prancūzijoje nieko naujo

ePasaulyje šiuo metu ramu, netgi labai ramu, po V ePasaulinio karo baigties. Mažai įvykių tiek kariniame, tiek politiniame fronte, verslas pamažu grįžta į senas vežes, kaip ir EDEN-Phoenix jėgų balansas. Abi sąjungos dalyvauja tik treniruočių karuose, realiame kare po "Lion King" mūšio nevyksta visiškai nieko.

Tačiau yra vienas karas, kuriame mūšiai ir kovos vyksta nepertraukiamai - Prancūzijos bei Kanados karas. Faktas, šis karas irgi nėra įdomus - kanadiečiai, kasdien įnirtingai puolantys Prancūziją, negali ir neturi šansų karo lauke pranokti tiek prancūzų, tiek dar dešimties sąjungininkų jėgas, o prancūzai niekaip nepereina į kontrpuolimą, nes Prancūzija yra užblokuota (priminsiu - puolama valstybė negali pulti kitos valstybės, kol vyksta jos pačios puolimas). O netgi jei ir Prancūzija turėtų šansą pulti Kanadą, vargu, ar tai būtų prasminga. Kanada turi 9 labai stirpius MPP (Lenkija, Kroatija, JAV, Rumunija ir kitos valsybės), kurių aktyvavimas ženkliai pakeistų karo baigtį.

Kyla klausimas - nejaugi kanadiečiai, skelbdami karą Prancūzijai, nežinojo, kad jie pralaimės ir dar praras savo aukso biudžetą? Iš dalies. Kanadiečiai, paklusdami EDEN inicijuotam planui, buvo įsitikinę, kad jiems padės Ispanija, atidarydama kitą frontą (tradicinė Prancūzijos priešė). Tačiau Ispanija ne tik neatidaro fronto, o ir dar leidžia straipsnius apie ruošiamą Prancūzijos baby-boom'ą, bei tai, kad prancūzus bus pernelyg sunku įveikti. Kokios yra to priežastys? Belieka spėlioti.

Vėl gi, galima iš dalies sakyti, kad šis karas yra tarp dviejų broliškų valstybių - negalima pamiršti, kad viena iš dviejų Kanados oficialiųjų kalbų yra būtent prancūzų kalba, o Kvebeke prancūzai turi savo autonomiją. Šį faktą puikiai išnaudoja kanadiečiai, prieš kelias dienas paskelbę apie Forces armées canadiennes (FAC) sukūrimą - paprasčiau tariant, tai armijos grupuotę, kurią sudarys Kanados prancūzai. Kam to reikia?

1) Prancūzų lojalumo Kanadai patikrinimas. Tarp anglakalbių, gyvenančių Kanadoje, gali įsivyrauti abejonės, ar Kanados prancūzai bus ištikimi Kanadai, ar išduos paslaptis Prancūzijai. Panašūs abejonės balsai buvo ir Lietuvoje karo su viena valstybe metu, tačiau, kaip matote, stojome į vienintelę teisingą (tuo atveju) Lietuvos pusę.

2) Diversijos Prancūzijoje. Aišku, apie tai nėra skelbiama, tačiau ir dundukui aišku, kad žymiai lengviau prasibrauti agentu į Prancūziją, būnant prancūzui pačiam. Gali būti, kad ši organizacija darys panašius dalykus.

O ką daro prancūzai? Juk juos gina sąjunga, iš kurios kadaise Prancūzija triukšmingai, su kaltinimais ir necenzūriniais epitetais išėjo, kurdama savo Antantę (kuri realiai neturi jokios galios). Kalbama, kad prancūzai neįstos į Phoenix dėl savo užsispyrimo valdžioje - jiems geriau vadovauti dviem silpnoms valstybėms (Italija, Ukraina), negu būti vidutinioke stipriausioje sąjungoje. Tačiau viskas linksta link to, kad Phoenix ir Antantė bendradarbiaus karo lauke.

Ledo ritulio diplomatija



O sporte, tu taika! - parašė 1912 metais baronas Pierre de Coubertin, šiuolaikinių olimpinių žaidynių ikūrėjas. Ne visada šis teiginys pasitvirtino. Kaip ten bebūtų, pasaulio politika matė daug pavyzdžių, kaip sportas keičia tarpvalstybinius santykius. Taikos pavyzdžiu gali būti "Stalo teniso diplomatija", kai Mao valdoma Kinijos Liaudies Respublike atkūrė diplomatinius ryšius su JAV stalo teniso rungtynių dėka. Tačiau sportas neša ne vien taiką - Honduraso-Salvadoro karas prasidėjo dėl... pralaimėtų futbolo rungtynių ir įėjo į istoriją, kaip "futbolo karas", kare žuvo beveik 2000 žmonių. Taip, ne tik dėl futbolo žmonės kariavo, tačiau pralaimėtos futbolo rungtynės buvo prieškarinės situacijos kulminacija, žiežirba, uždegusi karą.

Ir visa tai vyksta realiame pasaulyje - kur mus valdo išsilavinę, protingi žmonės! Sportas gali prudyti žmones, bet, laimei, gali jiems ir atverti naujas galimybes. O kuo blogesnis eRepublik? Juk čia žaidimas.

Prisimenate Rusijos pralaimėjimą Slovakijai Olimpinių Žaidynių ledo ritulio turnyre? Taip, pralaimėjimas buvo netikėtas. Viena partija reikalavo prezidento skelbti karą Slovakijai (koks skirtumas, kad bendros sienos neturi), vėliau prezidentas turėjo leisti atskirą pranešimą, kad karo nebus.

O štai vakar pati Slovakija gėdingai pralaimėjo Danijai. 6-0 - toks buvo rezultatas. Netgi pats Slovakijos prezidentas išleido "epic fail" tipo straipsnį. Tas pats prezidentas nedelsė su reakcija - Slovakijos kongresas balsuoja dėl embargo Danijai, kol kas dauguma yra už šį projektą.

Aišku, kol tokie ambargo yra pasirašomi su mažomis, nieko nereiškiančiomis valstybėlėmis, tol tai yra linksmas žaidimas. Tikiuosi, kad mūsų lyderiai neims šio pavyzdžio, ir prailaimėję krepšinyje kokiai nors didelei valstybei, negadins su ja santykių. Labai tikiuosi.

Be komentarų

Iš karto pabrėšiu - nežinau, kas kūrė šią reklamą. Galbūt tai provokacija.



Myliu, bučiuoju, ir iki.