Join the new world

"Baltojo Nieko" redakcija sulaukė 3-jų kūrinių ir dabar bus išspausdintas pirmasis, kartu su komisijos narių komentarais.

Primenu, kad konkurso užduotis yra parašyti tęsinį šiai istorijai, o komisijos darbas - komentuoti bei vertinti. Vertinimai vyks konkurso finale, tuomet balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį galės ir skaitytojai.

Autoriai nebus atskleidžiami iki pat konkurso pabaigos, kad komisijos vertinimai ir balsavimas būtų kuo objektyvesni. Prašau visų, kas žino ar numano kūrinių autorius to neatskleisti kitiems, taip pat to prašau pačių autorių.

Dar ne vėlu siųsti savo kūrinius, konkursas tęsiasi! Jei pamenate, pirmos vietos nugalėtojas iš Famio įmonės gaus Q5 tanką, likusieji - Q5 batonų.

O štai ir pirmojo autoriaus kūrinys, o po juo rasite komisijos komentarus. Gero skaitymo! 🙂



- - - - - - - - - -



PRATĘSIMAS 01

Kažkas labai smarkiai pradėjo baladotis į duris. Salietra pasiėmęs savo automotą nuskubėjo prie durų ir atsargiai žvilgtelėjo pro akutę. Atrakino duris ir pro duris įėjo peršlapęs liūdnas. Tas pats vaikinukas, kurį užmigdžiau grobiant KeDą. Drebančiu balsu liūdnas pasisveikino ir pareiškė:
-Salietra, mums reikia pakalbėti.- pamatęs manę šiek tiek suglumo, tačiau tęsė- O ir tu čia, tau irgi tai bus labai įdomu.
-Gerai, įeik.
Aš buvau labai nustebęs, ką čia veikia žmogus iš “Organizacijos“. Kodėl jis nori pakalbėti su Salietra ir tai kieno jis pusėje. Maniau galva sprogs nuo tokio kiekio klausimų, tačiau jie pradėjo pokalbį ir nutraukė mano gilius apmąstymus. Pirmas tarstelėjo Salietra:

- Kas naujo, kad taip nepranešęs atlėkiai?
- Jie ruošią grupę sugaut Bevardžiui,- nesiplėsdamas pasakė liūdnas- Kažkas jiems perduoda informaciją apie jus.
- Na tai ką, turim šnipą pas mus,- ramiai atsakė Salietras – turim bėdą, laikraštis jau išleistas, taigi galimybės atšaukti nėra,
- Laikraštis, grupę manę nužudyti?- nieko nesuprasdamas įsiterpiau į pokalbį.
- Taip, jie jau suprato ką tu gali ir nori kuo greičiau tave pašąlinti. Laikraštyje yra nurodyta data ir vieta, kur mes rinksimės,- kaip visada šaltai atsakė Salietras
- Taip paprastai ir užrašėt,- nustebęs paklausiau
- Nebijok, viskas užšifruotą,- liūdnas patikslino- beje tavo sugalvotu šifru?
- Mano šifru,- nieko nesuprasdamas paklausiau
- Taip tavo šriftas kurį tu sukūrei prieš...-nutraukė mintį Salietras- Geriau jau eik miegot, rytoj turėsime daug ką nuveikti.

Trumpam stojo tyla, bandžiau apdoroti, ką sužinojau. Tai visgi kokių galių aš turiu, kas buvau prieš TAI? Šiek tiek nurimęs ir išlydėjęs liūdną nuėjau į lovą, žinoma nemiegojau.

***

Pukalotė nusitvėrusi „Makulatūros“ laikraštį tęsė savo šifravimo darbus.
-Ech tu, gi tarėmės šifrą, o kas čia?- garsiai savo nepasitenkinimą išreiškusi, atkreipė praeivių dėmėsio.
- Ponia, užsisakykite ko nors, kitaip būsiu priverstas jus paprašyti iš čia išeiti,- sutrukdė Pukelotei padavėjas
-Žinoma, kavos prašyčiau,- net neatitraukdama akių nuo laikraščio atsakė padavėjui

Praėjus dar kelios minutėms blanknotas būvo subraukytas, tačiau, atrodo, ji perprato šifrą. Blanknoto apačioje pradėjo rastis užrašas, panašus į adresą. Taip pat valanda ir diena, greičiausiai kažkokios susitikimo. Greitai susikišo „Makulatūra“ su viduje ęsančių blanknotu į rankinuką ir paskubomis kažkur nuėjo.


***

Pažadino anksti ryte, apie penktą valandą. Liepė greit pasiruošti, už penkiolikos minučių išvykstame... kažkur. Nieko nelaukdamas nusiprasiau, apsirengiau ir nuskubėjau valgyti.
- Valgyti neskubėk, nes dar užspringsi,- prakalbo Salietras- Palengvinsi darbą organizacijai ir labai sutrukdysi mums.

Išart pavalgius, žinoma neskubant, išvažiavome. Po beveik keturių valandų važiavimo išgirdau džiugią žinią - atvykome. Tai buvo prašmatnus namas, trijų aukštų, su dailiai išražytomis sienomis. Aplinkui namą buvo du baseinai, dydžio sulig futbolo aikšte, o aikštelėje sustatyti prašmatnūs automobiliai tikrai pradžiugino akį. Įėjus į vidų nustebau, visus buvo labai baisu. Viduje vos keli kambariai. Lubos buvo bevek pakilusios iki dangaus, o langai buvo sudėti tik dėl vaizdo, buvo vos vienas aukštas. Didžiąjame kambaryje buvo du dideli stalai, o aplink juos tvarkingai išdėliotos kėdės. Grindys buvo betoninės, sienos buvo nieko nedengtos, matėsi plytos. Atėjęs pasisveikinti Rexnow suskubo paaiškinti:

-Reikėjo kažkokios slaptavietės. Susimetėme pinigų, padarėme gražią išorę, tačiau vidui pritrūkom. Bet tai nėra svarbiausia

Po keliokos minučių mūsų susirinko tikrai daug, išsiskyrė tik viena mergina, kuriai čia tenka būti be vaikinų. Aukštas, raumeningas vyrukas atsistojo ir nutraukė šurmulį:

-Susirinkimas prasideda, prašau tylos. Štai į susirinkimą atvyko Bevardis. Jis nors dar nieko nežino, tačiau tai didelis žingsnis mums į priekį. Kaip jau žinote jo tikrasis varda....

Nugriaudėjo baisus sprogimas, aš vos neprikroviau į kelnias ir nuvirtau nuo kėdės. Pro duris įžengė apie dvidešimt vyrukų ir pradėjo šaudyti. Iškart supratau – „Organizacija“. Nors ženkliukų su pavadinimais užsidėję nebuvo, tačiau suprasti kas jie – nesunku. Prasidėjo baisus susišaudymas, viena kulka praskrido man visai pro nosį. Pažvelgiau vienam iš „blokiukų“ į akis ir tas parkrito paslikas. „Greičiausiai tos mano galios“ buvo pirma toptelėjusi mintis. Prie manęs pribėgo vienas iš saviškių, jį vadino Draugeliu. Sustojęs apsikeisti apkabą jis suriko:

-Norit anekdotą pasakysiu?
-Varyk,- kažkas sušaukė, bet vos girdimai tarp šūvių griausmo

Tai mane nustębino, tačiau prisiminęs neseną įvykį ir pažiūrėjau kitam priešui į akis. Tas susiimė už galvos ir irgi parkrito paslikas, tačiau aš pradėjau jausti skausmą galvoje, greičiausiai dėl tų puolimų.

-Naujas Rusas išvarė žvejoti,-pradėjo pasakoti anekdotą Draugelis- Prisipirko įvairios įrangos, katerių ir kt. Nieko nepa....

Anekdotą nutraukė šūvis į draugelio petį. Tas iš įniršio nebesivaldė, įsidėjo naują apkabą,pradėjo šaudyti ir rėkt:
-Kuris dalbajobas šovė, visus ištaškysiu. Matai anekdotą gali man trukdyt papasakot.

Iškart paguldė penkis jų vyrus ir įspraudė į kampą šovųsį:

-Naujas Rusas nieko nepagavo, nes jam kažkoks nevykėlis su šautuvu į petį pataikė.

To žmogaus jau niekas neatpažintų, į galvą iššaudė pilną apkabą. Tačiau kažkur dingo Rexnow, galbūt jį pagrobė. Salietras staigiai pažiūrėjęs vaizdo medžiagą savo išmaniąjame telefone pamatė, kad Rexnow savo noru išėjo iš pastato kartu su... Organizacijos vyrais. Visi suglumo, niekas negalėjo patikėti, kad patikimiausias žmogus juos... išdūrė. Automobilius pavogė, teko naudotis viešuoju transportu ir visu greičiu skubėti pas KeDą, reikia greičiau gauti daugiau informacijos.

***

Salietras su Rexnow kažką derino atskirame kambaryje, KeDas pradėjo pasakoti:

-Bevardi, tu esi neeilinių gebėjimų vaikis. Tokių kai tu pasaulyje vos keli, jie nučiupo tikrai gerą grobį.
-Kodėl man tai pasakoji?
-Tavo visų galių nežino niekas, tik pats gali išsiaiškinti,- jis nekreipė dėmesio į mano pasakytus žodžius.
-Kaip? Kaip man tai išsiaiškinti?- nedelsdamas paklausiau.
-Sužinosi, ateis laikas ir sužinosi.

Tuo metu pro duris įsiveržė Blowkinas ir Dilma. Staigiai pro duris išlėkė Salietras:

-O, jūs jau čia. Ką, be įrangos?
-Išmokom naujų prikolų, dabar galiu be įrangos.
-Na tai pradėkit,- atsakė Salietras

Blowkinas, aukštesnis vyrukas priėjo prie KeDo, pridėjo prie smilkinio pirštą ir tarė:
-Vyrukas nepėsčias, bet pabandysiu.

Pridėjęs kitą pirštą prie kito smilkinio atšoko ir parkrito ant žemės. Dilma staigė prilėkė ir konstatavo:

-B..., užmužtas. Dar tokios geros makaulės nesu matęs. Nei vienas nėra jo atmušės ir net... užmušęs. Pagerpkime mirusį, jis buvo kilnus žmogus ir visuomet stengės....

-Ką tu čia mali,- vos vos atsidėjo Blowkinas. Rimta apsauga, maniau lengvai pramušiu. Atneškit raugintų agurkų. Šiek tiek užtruksiu.

-Pfiu, jau maniau pakratei kojas,- išsigandęs suriko Dilma.

-Nenuvertinkit manęs,- ištarė Blowkinas.- Aš paimsiu, bet reikės laiko. Ir žinoma, atneškite alaus.



- - - - - - - - - -



Nexrow

Pirmas dalykas, kritęs į akį - neteisingas vieno iš pagrindinių veikėjų vardas (Salietra vietoje Saliero). Taip pat nemažai rašybos klaidų (praleistos raidės, ne vietoje padėtos nosinės, "e" vietoje "ia" ir panašiai), o skyryba kai kur visai nežinia, kokia turėtų būti. Dažnai kartojasi žodžiai, kai kurie aplinkos ar emocijų apibūdinimai yra absurdiški. Pavyzdžiui, daug kas yra apibūdinta žodžiu "baisu", o juk specialiam agentui, turinčiam kažkokių antgamtinių galių, paprasčiausios aukštos lubos tikrai neturėtų būti baisios... O ir tas susišaudymas nelabai ypatingas pasirodė jau vien dėl to, kad tos paslaptingos ir labai įtakingos "Organizacijos" pusėje buvo vos 20 žmonių ir tai pagrindiniam veikėjui pasirodė labai daug.

Apskritai pokalbiai ir visas tekstas nėra labai panašūs į kažkokių specialiai parengtų, ir šilto, ir šalto mačiusių žmonių mąstyseną. Atrodytų, kad kalba turėtų būti šaltesnė, glaustesnė, informatyvesnė. Ir kokiam gi spec. agentui dar reikia priminti, kad neskubėtų valgyti, kad neužspringtų?! Beje, "anekdotas" įterptas visai ne vietoje ir, iš tikrųjų, visai nejuokingas.

Siužetas nelabai chronologiškas (pirmiausia susišaudymas, po kurio vienas veikėjas išduoda kitus, o vėliau tas pats veikėjas jau draugiškai kalbasi su Salieru), toks įspūdis, kad rašyta vis dar skaitant pradžią ir vėliau, atradus naujovių, prirašyta kitų siužeto vingių. Tiesa, žinant, kad visas pasakojimas turėtų būti susijęs su savotiška manipuliacija pasąmone, galima tai ir atleisti.
Didelis minusas ir tai, kad visai nėra nieko apie Bonnkių ir Mamį, kurie turėjo būti susiję su Pukalote ir užėmė nemažą gabalą viso veiksmo pačioje pradžioje.

Taip pat, pats tekstas vėlgi neužbaigtas, neatsakomi visi pradžioje kilę klausimai, atsiranda naujų klausimų (kaip baigėsi susišaudymas? kodėl ten buvo ta viena moteris? ar KeDo pasąmonę kas nors palaužė? kas yra "TAI"? ir panašiai). Toks vaizdas, lyg tai tik kažkokia dalis visos istorijos. Ir iš esmės, ta dalis yra prasta, kadangi straipsnyje pateiktoje pradžioje kulminacija buvo didesnė, nei čia, kur vis dar nėra pabaigos.

Galų gale, be tų pačių vardų ir pavadinimų asociacijų, nesugebėjau rasti nieko susijusio su eRepublik, o tai juk buvo paminėta užduotyje.

Minusų daug. Kai kurie klausimai išspręsti, tačiau toli gražu ne visi. Vis dėlto, fantazijos autorius turi. Nors kai kurios detalės (žudantis žvilgsnis, pasąmonės apsauga ir kt.) yra girdėtos iš filmų ar knygų, tačiau vien pati idėja juos čia įdėti yra įdomi. Tokie siužeto vingiai, kokie buvo sugalvoti čia, turi tikrai nemažai potencialo. Juos tiesiog reikėtų labiau nušlifuoti ir pateikti gražius bei tvarkingus, o ne skubant ir pridarant daug klaidų bei pamirštant kai kuriuos pradžioje buvusius faktus ar veikėjus. Žodžiu, darbas tikrai galėtų būti daug geresnis.



Alkolakis

Kūrinio pradžioje tikrai jautėsi tęstinumas su pimąja dalimi, tačiau į akis iškart krito ne visai vykę ir prastokai pateikti dialogai. Toliau veiksmas rutuliojosi gana painiai ir greitai, nors ir buvo keli kabliukai vertę skaityti toliau. Iš greito, veiksmas perėjo į pergreitą, pilnai nesutelkiant į situaciją, tiesiog peršokant nuo vienos vietos į kitą, tad mintyse pradėjo trukinėti veiksmo pilnumas. Gaila, bet pabaiga taip ir liko nebaigta, jaučiasi, kad autorius ją rašė paskubomis neišnaudojęs visų galimybių. Nesinorint kartelės iškart kelti aukštai nepaskaičius kitų kandidatų kūrinių, tad vertinčiau 6/10.



murtag

Tos atgamtinės galios nepatiko, bet pasakojimas apie namą patiko (gražus namukas 😁), patiko ir istorijos užbaigimas.



Krienas

Neskubėjau iš karto rašyti atsiliepimą, nes nebuvau tikras ar apskritai noriu ką nors pirmajam autoriui sakyti. Ir dabar nesu tikras, todėl pasielgsiu kaip autorius padarė: pastenografuosiu minties srautą.

Išskyrus tai, jog jaučiasi, kad žmogus kūrybingas, daugiau nelabai yra ką pozityvaus pridurt. Dar gal būtų galima įžvelgti didelį užsidegimą kuo greičiau atsiųsti savo rašinėlį. Tai atrodytų neblogai konkurse, jei būtų atlikta ne tokia didele kaina. Mane apstulbino klaidų kiekis, pačių elementariausių. Didelės jų dalies galbūt neliktų, jei autorius būtų pats bent kartą perskaitęs ką parašė. Pagerbtų jei ne save, tai bent tuos kurie skaitys. Buvo visai originalių scenų, kuriomis nepavyko pasidžiaugt vien dėl apimties pastagų, kurias reikėjo įdėti norint suvokti kas parašyta. Aš nesikabinėju prie siužeto vingių paradoksų, ar tokių dalykų kaip klaidos personažų varduose, tai jau būtų aukštas lygis. Nors kaip vėliau supratau nebuvo griežto reikalavimo parašyti "pabaigą", aš iš tiesų tikėjausi, kad neliks užmirštų siužetinių linijų, kad nebus suignoruota užduotyje atsiradusi intriga, kad bus užkabinta klausimų iškilusių skaitant užduotį, kad bus bent mažiausias pabaigos šešėlis, arba jei jau tos pabaigos nėra, jos nebuvimas konceptualus. Vienu žodžiu, įspūdis toks, kad buvo paskubom perskaityta užduoties istorija, efekto būsenoje užsikabinta už vienos ryškesnės linijos užduotyje, pavarytas be jokio plano minties srautas, o srautui netikėtai nutrūkus skubiai paspaustas SEND mygtukas. Tai darbas kuriame pademonstruota aukščiausia atmestinumo klasė. Tuo požiūriu šis kūrinys iš tiesų stiprus. 🙂



vilkdalgis

Iš tiesų norėčiau paskaityti visų dalyvių darbus prieš komentuojant ir vertinant, bet kad jau tvarka kiek kitokia, tai pabandysiu pirmam autoriui būti kuo atlaidesnė ir nerankiosiu kiekvienos klaidos, kurių iš tiesų palikta nemažai. Suprantu, kad daug kas tikisi būti įvertintas vien už vaizduotę, bet klaidos labai trukdo įsiskaityti.

Išskirsiu du gabalus, kuriuose ypač jaučiasi atsainumas:

"Įėjus į vidų nustebau, visus buvo labai baisu. Viduje vos keli kambariai. Lubos buvo bevek pakilusios iki dangaus, o langai buvo sudėti tik dėl vaizdo, buvo vos vienas aukštas. Didžiąjame kambaryje buvo du dideli stalai, o aplink juos tvarkingai išdėliotos kėdės. Grindys buvo betoninės, sienos buvo nieko nedengtos, matėsi plytos."

Kuo kliūna? Vien pirmu sakiniu pastraipoje jau pribloškiama. Greičiausiai autorius norėjo pasakyt, kad baisu tai ta prasme, kad neskoninga, bet visgi tokios dviprasmybės netinka. Lubos pakilusios? Langai sudėti dėl vaizdo? ( O dėl ko dar?😁 Jeigu sienos betoninės, ten galbūt visgi ne plytų? Ir velniam visa tai? Kaip kontrastas išorei?

"Po keliokos minučių mūsų susirinko tikrai daug, išsiskyrė tik viena mergina, kuriai čia tenka būti be vaikinų."

O kas tie visi kiti tuomet? 🙂

Apibendrinant, tai tvirtinu, kad gan nuosekliai papasakočiau, kas įvyko Nukainoto parašytoje užduoties dalyje, bet kas nutiko šio autoriaus pratęsime perskaičius tik vieną kartą tikrai atkartot negalėčiau. Kodėl? Todėl, kad autorius pernelyg daug bando sukišti į chaotiškus epizodus, nelabai vysto idėją, nežino kur siužetą norėtų pasukt, pernelyg įsivelia į smulkias detales, kurios neturi vyksmui jokios įtakos (tie visi baseiniai ir betono sienos.)

Personažai (jų vardus reiktų rašyt iš didžiosios, kad Liūdnas nepavirstu tiesiog liūdnu ir nerpevardint kaip Saliero - Salietra) visgi bandyti atskleisti pakankamai gyvai, į atmosferą daugmaž pataikyta.
Visumoj gerai Nukainuoto pradėtas trileris pavirto į absurdo komediją - šaudyklę.
Kūriniui LABAI TRŪKSTA PABAIGOS.

Vertinu autoriaus drąsą.

Labai norėsiu perskaičiusi visų dalyvių kūrinius dar kartą grįžti ir papildyti tai, ką šiuo metu parašiau. Sėkmės kitiems dalyviams.



- - - - - - - - - -


Nežinau kaip kitiems, bet man šis konkursas ganėtinai įdomus - tiek pačios istorijos, tiek komisijos komentarai. Gal kai kurie, pamatę tiek teksto, tik suvaitos ir paspaus mygtuką "BACK", bet kitiems, kurie mėgsta skaityti knygas, turėtų būti gana įdomu. Beje, skaitykit knygas - išmoksite rašyti nedarydami daug klaidų 😉

Ką gi, komisija atrodo gana griežtai nusiteikusi, tad žinokit - konkursas rimtas 🙂


Nepriklausau komisijai ir nedalyvausiu galutiniame vertinime, bet kaip istorijos pradžios autorius pakomentuosiu šį pratęsimą. Iš pradžių skaičiau pasipiktinęs, kaip galima šitaip viską iškraipyti, nesilaikyti istorijos pradžioje duotų gairių, pvz., Salieras juk nežinojo, kas yra Bevardis, bet stengėsi padėti jam išsiaiškinti, o pratęsime pradėjo duoti užuominas, kad viską žino, bet nesako... Bet po to pradėjau skaityti kaip kokią komediją, vietomis net pakikendamas 🙂 O šiaip, negi galima rimtai žiūrėti į istoriją, kur rauginti agurkai valgomi užsigeriant alumi...?


"Baltasis Niekas" laukia daugiau istorijos pratęsimų. Įrodyk sau ir kitiems, kad esi ne iš kelmo spirtas ir pasiimk pagrindinį prizą!




Nukainotas