Mažos mergaitės istorija

Day 922, 05:55 Published in Lithuania Lithuania by pornohardcorelt
Pirmoji diena

Pasaulį mes išvydome per anksti. Atsiradau po aborto. Tiksliau mes visi atsiradome po aborto tuo pačiu metu. Mama nemylėjo manęs, ji su manim net nešnekėjo. Aš nežinau kas ji, nes išmetė mane iš draugų sąrašo. Tikriausiai tesu nelaukta atsitiktinukė.

Laimei turiu tėvą. Buvau tokia laiminga turėdama bent jį. Mano tėtukas yra patyręs kompiuterių specialistas, kuriantis elektroninio pašto adresus 12 valandų per dieną. Tai jis sukūrė mano elektroninio pašto adresą ir visą informaciją susijusią su manimi. Jis yra geras žmogus. Bent kol kas man taip atrodo.

Kitaip negu mano 99 broliai, kurie tylėjo, aš bandžiau pažinti mane supantį pasaulį



Mačiau kaip kiti pasaulio vaikai auga



Kaip jie pradeda dirbti kartu su savo bičiuliais

[img]http://www.maribelcaves.com/kids%20working.JPG[/img]

Paklausiau tėčio kodėl aš neturiu klaviatūros, kodėl aš negaliu dirbi kartu su kitais pasaulio vaikais.
Jis tapo dirglus, bet atsakė:
- O kalbantis klonas! Tokį kaip tu aš matau pirmą kartą.

Ir jis man pasakė, kad neturėčiau dirbti, nes tai kenkia mano sveikatai, o tai trukdys keliauti ir kariauti. Jis taip pat sakė, kad jeigu aš dirbčiau, padaryčiau tik nuostolį jo kompanijai, taigi geriausia jeigu tik užpildysiu dešimtojo darbuotojo vietą, taip išlaikant didžiausią produktyvumą. Tėvelis sakė, kuo mažiau darau, tuo daugiau jis gauna pinigų.

- Bet kaip pažintį šį pasaulį, jeigu aš negaliu dirbti?

Vėliau jis paaiškino, kad nėra prasmės man tobulėti, dirbti, treniruotis, nes už poros dienų vis tiek mirsiu, o gal netgi greičiau, priklausys nuo banhammerio



Paklausiau kas yra banhammeris, bet jis tik prunkštelėjo, kad pamatysiu. Aš tik žinau... aš nenoriu mirti. Bet jis įmetė mane į kovos lauką.

[img]http://www.theclimatescam.com/wp-content/uploads/2008/04/rosie-child-soldier.JPG[/img]

Jis pasakė, kad turėčiau neleisti niekam paimti liūto karaliaus. Aš nežinojau kas tas liūtas karalius, kur jis gyvena, ar nuo ko ji saugoti, bet aš buvau tokia laiminga, kad pagaliau galiu daryti kažką. Tėtukas sakė jog aš tokia stipri, kad kovodama galiu padaryti 3 žalos taškus. Taigi aš sunkiai kovojau. Visus 6 kartus. Mane sužeidė, todėl turėjau pati rasti kelią iki ligoninės. Jis tiesiog pamiršo mane mūšio lauke, nes jo dėmesio laukė likę 99 broliai.

Aš klausiau tėtuko, kodėl tiek daug vaikų kovoja. Bet jis nekreipė i mane dėmesio. Aš taip pat paklausiau kodėl aš negaliu kovoti su mažais ginklais, kai jis turi didelius Q5 šautuvus. Bet ir vėl likau neišgirsta.
Aš klausiau kodėl neturiu avataro (nei vienas iš 99 brolių neturėjo), bet jis tepasakė, kad jo gražūs avatarai baigėsi prieš kelias savaites o naujų paieška užima per daug laiko, tad nėra prasmės vargintis dėl kelių paskutinių dienų mano gyvenime.

- Tėvelį.. jeigu aš turiu mirtį, ar galiu gauti avatarą bent kaip paskutinį priminimą apie mano egzistavimą?

Antroji diena

Tėvelis šiandien manęs nemaitino. Jis burbtelėjo, kad tai per brangu.
Negalėjau treniruotis šiandien. Tėvelis piktas ir šaukė apie prakeiktą captchą. Kas yra captcha? Tėvelis dar kartą išsiuntė gelbėti liūto karaliaus. Mane vėl sužeidė. Aišku aš jam nerūpėjau ir šį kartą, bet kelią iki ligoninės pavyko rasti. Man kažkas negerai, tėveli.

Aš klausiau tėvelio, kas yra gyvenimas. Jis atsakė, kad tai periodas tarp 0 ir 36 patirties taškų. Tikriausia jis juokavo, nes jis turi 2222 patirties taškų, kurie yra kur kas daugiau nei 36.

Trečioji diena

Tėvelis pasakė, kad atėjo laikas. Jis išsiuntė mane atgal pas liūtą karalių. Kodėl liūtas ir dar karalius negali apsiginti be mano pagalbos? Aš kovojau atiduodama paskutines jėgas, kaip man liepė tėvelis. Galiausiai aš pamačiau šypsena jo veide. Jis linksmai nusikvatojo:
- Mažoji padauža, pagaliau tu man uždirbai 10 auksinių, bet galbūt tu man dar praversi rinkimų dieną.
Už 5 auksinius jis nupirko 1 litą valiutų rinkoje. Jis vis dar buvo laimingas, nors aš nesupratau kodėl. 5 auksiniai verti kur kas daugiau negu vienas litas.

Pagaliau aš turiu avatarą! Jis buvo kažkoks „balsuok už“. Jis tebuvo dviejų spalvų, bet galiausiai nors kažkokios spalvos o ne nuobodi pilka. Nors nebereikės kovoti kaip nuogai.

Rytoj pasiteirausiu tėvelio kaip turėti laikraštį. Mano tėvelis turi daug medalių, ypač pasižymėjęs bendruomenės kūrėjas. Aš taip pat noriu prisidėti prie bendruomenės kūrimo!
Beje kaip man pačiai išsirinkti avatarą?
Kodėl jis paėmė visus mano pinigus? Ar aš galiu užsidirbti pati? Ar kada nors galėsiu įsikurti Q1 name? Ir kodėl man neleidžiama dirbti? Tėtuk, ar aš kada galėčiau tapti prezidente?

Ketvirtoji diena
Šiandien aš radau tėvelį su raudona juostele prie jo vardo. Visi mano broliai buvo mirę. Žmogus, pražudęs visą mano šeimą, nusišypsojo ir ištarė:
- O kalbantis klonas! Tokią kaip tu aš matau pirmą kartą.



Jis palinkėjo man sėkmės, bet kas dabar bus su manimi?


Brangūs erepublik gyventojai. Tai kreipimasis i jūs: nustokit sukčiauti.
Nustokit kurti ir žudyti ekūdikius.

Straipnis yra verstas iš Papa Smurf Politics laikraščio